vandrauninkas

2 ×vandrauniñkas (-nỹkas Vlk; M), -ė smob. (2) KII337, K, Rtr, NdŽ, vandráuninkas (1) KII337, K, KŽ 1. CII903, N, K, M, Cp, Rtr, NdŽ, KŽ keliauninkas, keliautojas: Vienas [ūkininkas] Amerikoj buvęs, vandrauninkas LTsIV397. Ta duktė tai pamačiusi, kad tas vandrauninkas teip daug pinigų tur Sch129. O tas vandraunykas, su savo žvėrelėm išsimiegojęs, ir mato, kad nėra jo išgelbėtos panos – nėr ką daryt! BsMtII242(Al). Aš keliauninkas, aš vandrauninkas vieškelužiu keliavau KlvD277. Ir atskrido sakalėlis, svieto vandraunykas LTR(Brž). Dukrytė mano, jaunoji mano, tu neiki, neklausyki kareivių vandráuninkų! JD868. | prk.: Parbėk, laivuži vandrauninkužė̃li, į mano tėvo dvarelį JV426. ║ KII337, KŽ keliaujantis pameistrys. 2. NdŽ, LTR(Sn), Vlk žr. mandrauninkas: O užsakė, kad daugiaus susirinktų vandrauninkų ir tokių, kurie moka patarles sakyti ir atsitikimų kokių DS59(Rs).